Aušvico smuikininkė

Drąsios ir atkaklios Almos Rosé gyvenimu pagrįstas kūrinys. Jos bebaimiškumas išgelbėjo gausybę gyvybių ir grąžino tikėjimą pamiršusiems, kas yra viltis. 

Kiekviena diena Aušvice – kova už išlikimą. Almai Rozė priskirtas kalinio numeris 50381 ištatuiruotas ant balkšvos odos. Anksčiau populiari smuikininkė, kurios koncertai klausytojus palikdavo be amo, dabar supama tūkstančių kitų likimo draugų, įkalinta spygliuotos vielos labirinte.

Moterų stovyklos vadovė paskiria Almą orkestro dirigente, bet ji atsisako groti aukščiausio rango naciams: „Net jei grasintų mane nužudyti, jie griežti manęs neprivers.“ Tačiau moteris netrukus suvokia, kokią jėgą suteikia šios pareigos – tai leistų aprūpinti badaujančias merginas papildomu daviniu ir taip išgelbėti daugelį nuo mirties gniaužtų.

Orkestre Alma susipažįsta su Miklošu, gabiu pianistu. Nors aplinkui vyrauja neviltis, drauge repetuodami jie atranda žiupsnelį laimės. Tačiau šiame pragare pats oras, regis, kupinas netekčių, o tragedija – turbūt vienintelis užtikrintas dalykas. Ar tokioje vietoje gali klestėti meilė? Visi atsakymai - knygoje Aušvico smuikininkė.

Alma Rosé Aušvice atsidūrė 1943 m. liepą ir buvo paskirta į liūdnai pagarsėjusį eksperimentinį korpusą, kuriam vadovavo SS daktaras Claubergas. Smuikininkei perėjus į muzikos korpusą, orkestrą sudarė maždaug dvidešimt moterų. Kaip tvirtino išgyvenę liudininkai, daugelis jų nė nebuvo profesionalios muzikantės, galėjo groti tik vadinamąją Katzenmusik – kakofoniją. Helenos Spitzer teigimu, „jokiam dirigentui pasaulyje nebuvo tekusi sudėtingesnė užduotis: Almai buvo liepta sukurti kažką iš nieko.“

Ellie Midwood - USA Today bestselerių ir apdovanojimų pelniusi istorinės grožinės literatūros autorė. Antrojo pasaulinio karo istorija ji susidomėjo dėl savo senelio, kuris dar vaikystėje pradėjo jai pasakoti apie savo patirtį fronte. Augant jos susidomėjimas istorija tik stiprėjo ir nuo skaitymo apie karą peraugo į rašymą apie karą. Įgijusi lingvistikos bakalauro laipsnį, Ellie nusprendė, kad rašymas taps jos nuolatine profesija. Ellie nuolat papildo savo biblioteką nauja tyrimų medžiaga ir savo aistrą Antrojo pasaulinio karo bei Holokausto istorijai kursto rinkdama retas atmintines vertybes ir dokumentus.